Muzika kaip terapija

Kartą viduryje vasaros su drauge sėdėjom Kamanių šilelio koncerte. Nesu ėjimo į koncertus fanė, muzikos mieliau klausyčiau mažam žmonių rate, o gal ir viena, bet kažin kokia tikimybė asmeniniam gyvos muzikos koncerte sudalyvauti (už nebrangiai)..

Draugė sėdėjo ir svarstė, kad nesupranta koncerto kaip meno formos. Gal nekelia emocijų, gal menas labiau turėtų būti vizualiai. Aš tuo tarpu klausydama gyvų stygų ar klavišų šokio, jaučiu kaip kūnas pagaugais eina. O dainų žodžius tekstus dažnai "vartoju" terapiškai. Bet apie mokslinę muzikos terapiją šiandien nekalbėsiu, labiau - apie savo patyrimą.

Muzika man tiesiausias kelias į prisiminimus ir jų metu sukeltus jausmus. O girdint pirmą kartą, ypač dalyvaujant įvairiose psichoterapinėse praktikose, susieju ją su naujais patyrimais, kurie "gydo" ir vėliau. Atrodo pasikrauni, įsikvepi, o kartais kartu paliūdi, bet tik tas penkias minutes.

Muzika man dažnu atveju įsirėžia daug giliau nei žodis ar perskaityta mintis, kuri bėgant laikui išblėsta. Gal dėl to, kad (tik mano įsivaizdavimu) turiu jautrią klausą, kas neabejoju labai padeda ir terapinio darbo kontekste.

Kalbant apie muziką, šiuo metu turiu dvi labiausiai gydančias dainas, kuriomis labai norėčiau pasidalinti kaip žinutėmis tam, kuris klauso. Tikiu, kad jos tinka absoliučiai visiems:

Rag'n' Bone Man - Human

https://youtu.be/zyW9v0BjSEk

Alexia Chelun - The Power Is Here Now

https://youtu.be/7rJfU1A6cxs

Skanaus!