Noriu pasikeisti

Dažnai klientai terapijoje sako, kad nori pasikeisti. Kokį nors įprotį, mintis, jausmus ar elgesį.

Paradoksali pokyčių teorija (Besser) teigia, kad pokytis įvyksta tuomet, kai nustojame stengtis save pakeisti ir suremontuoti.

Dažnai į terapiją ateinam su užklausa "nebenoriu toks būti", "pataisyk". Aš nepradedu cituoti savo teorinių paradigmų, nes labai gali būti, kad su dideliu skauduliu atėjęs žmogus, kuriam sakyčiau "taigi nekovok - priimk", mane pasiųstų.. kur nors nelabai maloniai. Dar būna sakom "priimu priimu" ir dairomės per petį, iš kurio kampo čia dabar tas Ponas Pokytis išlįs. Tik savęs nelabai apgausi.

Šitą tašką pradžioje pasiuntinėję, dažniausiai vis tiek prieiname. (Jei drįstame ir esame kantrūs.). Ir tuomet, kai priešais mane esantis žmogus sako, jog nenori būti niekuo kitu, tik savimi. Ir tokiu su savimi būti yra taika - aplinkoj sproginėja nematomi fejerverkai.

Tame gimsta pokytis.

O fejerverkai būna labai gražūs. Kaip ir pats žmogus. Kurio pradžioje savyje nematome.